Esame Kucinų šeima – Vilius ir Rita, Saulė bei dvynukai Rokas ir Barbora.
Nei vienas iš mūsų niekad nesvajojo apie didelę šeimą, tačiau sužinoję apie dvynukus – nepaprastai apsidžiaugėme. Tas džiaugsmas nesiliauja iki šiol – jiems visko reikia daugiau ir tai gana didelis iššsūkis mudviem, tačiau noriu pasidalinti paslaptimi su visais – džiaugsmas matyti kaip jie auga viską atperka. Jausmas, kai pravėrus duris atbėga 3 vaikai, šaukdami svarbiausią žodį „mama/tėti!”.
Dažnai sulaukiame klausimų „Kada Jūs spėjate gyventi turėdami tiek vaikų?”
Pirmus kartus suglumdavau išgirdusi, tačiau dabar jau drąsiai atsakau – mūsų gyvenimas lėtesnis, mes nebeskubam, tačiau išmokome mėgautis.
Daugelis jau yra pamiršę apie pokalbių malonumą, apie ramybės džiaugsmą, o apie pilnatvę – jau senai nesu girdėjusi garsiai kalbant. Vaikai mums priminė tikrąjį gyvenimo skonį, išmokė juo mėgautis kasdien – nelaukiant atostogų ar neplanuojant didelių pramogų.
Su vaikų atsiradimu tapome dar pozityvesni, daugiau juokiames ir niekas nebeatrodo sunku – banalūs žodžiai, jog viskas priklauso nuo požiūrio yra teisingi.
Norisi paraginti visus liautis skubėti ir ieškoti laimės – mes patys ją kuriame savo gyvenimuose. Kartais reikia sustoti, kad pajudėtum laimės link.
Ne vaikai atnešė – mes patys tą laimę susikūrėme. Tačiau kasdien džiaugiamės, jog ja dalinsimės net su trimis augančiais žmonėmis.
